Veikiančios parodos

 

Paroda „Goldsmith Meets Amber“

(„Akistata: auksakalys ir gintaras“)

Paroda veikia: 2017-08-25 – 2018-04-30

Š.m. rugpjūčio 25 d. 17.00 val. Palangos gintaro muziejuje startavo jungtinė Lietuvos auksakalių paroda „Goldsmith Meets Amber“ („Akistata: auksakalys ir gintaras“). Parodos metu aštuoniolika auksakalių iš Klaipėdos, Vilniaus, Telšių, Trakų, Kintų, Kretingos ir Šilutės pristatė savo kūrinius, kuriuose gintarui priklauso pagrindinis vaidmuo. Parodą Palangos gintaro muziejuje organizuoja Klaipėdos krašto auksakalių cechas kartu su Lietuvos dailės muziejumi. Paroda vyks iki 2018 m. balandžio 30 d.

Parodos tikslas – įvairiai ir savaip atskleisti Baltijos auksu vadinamo gintaro grožį: „Jei atvirai, auksakalys šiandien retai dirba su gintaru. Dažniau tenka dirbti su tauriaisiais metalais, deimantais, kitais spalvotais brangakmeniais. Gintaras nepastebimai buvo nustumtasį šėšėlį ir tapo įprasta tautodailininkų arba amatininkų, kurie dirba vien tik su gintaru, darbo medžiaga,“ – pasakoja Klaipėdos krašto auksakalių cecho pirmininkas Viktoras Sitalo, – „Todėl ši paroda tapo galimybe mums, auksakaliams, atrasti gintarą iš naujo“.

Parodą sudaro daugiau nei 50 dirbinių iš gintaro derinto su auksu, sidabru, emaliu, deimantais bei netradicinėmis medžiagomis, tokiomis kaip mamuto, vėplio kaulas, kriauklės, geležis, medis. Ekspozicija įdomi kūrinių įvairove ir atspindi dalyvaujančių meninkų požiūrį į tokią tradicinę, bet kartu ir „nepažįstamą“ medžiagą – gintarą. Lankytojai turės galimybę pamatyti gana platų stilistinį spektrą – nuo funkcionalaus papuošalo iki filosofiniais apmąstymais grįstos koncepcijos.

Apie specialiai parodai sukurtą švytuoklę pasakoja auksakalys vilnietis Silvijus Martinėlis: „Kurdami papuošalą „SAKU švytuoklė“, kartu su komanda atsigręžėmė į pačią gintarų pradžią – sakus. Perpratome šios medžiagos esybę, jos šilumą. Santykyje su deimantais ir minimalistine forma, ši archajiška medžiaga įgauna šiuos epitetus – prabangus, stilingas, šiuolaikiškas“.

Paroda „Goldsmith Meets Amber“ kviečia atrasti gintarą iš naujo –įvairiai, subtiliai, netikėtai ir labai asmeniškai. 

Parodoje dalyvaus:

Eglė Čėjauskaitė-Gintalė (Vilnius)

Kristina Dulevičiūtė (Vilnius)

Linas Jakumas (Kretinga)

Elen Janovskaja (Vilnius)

Robertas Krapavickas (Šilutė)

Vijolija Lingienė (Klaipėda)

Aušra Mačiulaitienė (Kintai)

Martinėlis &Co (Vilnius)

Urtė Motuzaitė (Trakai)

Ela Pavinskienė (Vilnius)

Neringa Poškutė-Jukumienė (Klaipėda)

Vita Pukštaitė-Bružė (Vilnius)

Sigitas Rekašius (Telšiai)

Nadežda Sitalo (Klaipėda)

Dainius Stončius (Klaipėda)

Birutė Stulgaitė (Vilnius)

Kristina Surblytė (Klaipėda)

Dovilė Žydelienė (Vilnius)

Dėl papildomos informacijos apie parodą ir dalyvius maloniai prašome kreiptis į Nadeždą Sitalo, tel. 8650 309 03, info@sumim.lt

 

 

 ,,ATSPINDŽIAI"

Kazimiero Simanonio kūrybos retrospektyva

Paroda veikia: 2017-05-19 – 2017-12-31

 

 Projektą remia LR Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba

 

Kazimieras Simanonis gimė 1937 m. birželio 5 d. Muldiškėse (Kaišiadorių r.). 1965 m. baigė Talino dailės institutą (metalo dailiųjų dirbinių specialybę). Nuo 1965 m. dalyvauja parodose. Lietuvos dailininkų sąjungos narys – nuo 1970 m.

7-ajame XX a.dešimtmetyje daug Lietuvos dailininkų studijavo Talino dailės institute – profesiniu ir meniniu požiūriu stiprioje juvelyrikos mokykloje, pasižymėjusioje moderniomis tendencijomis. Šios mokyklos absolventų sukurti darbai turėjo didelę įtaką lietuvių juvelyrikos, o ypač gintaro papuošalų raidai. To meto lietuvių juvelyrikos meno tradicijos siejamos su K.Simanonio vardu: buvo atgaivinta tradicinė juvelyrikos technika, naudojami brangieji ir pusbrangiai akmenys, eksperimentuojama su naujomis technologijomis. K. Simanonis gintaro papuošalą traktavo kaip prabangos ir reprezentacijos objektą, kuris nešiojamas ne kasdien, o ypatingomis progomis. Dailininkas,kurdamas papuošalus, atgaivino raižymo, inkrustavimo, filigrano technikas, naudojo jo patiesišrastą apvirinto sidabro technologiją, itin tikusią prie netaisyklingos formos gintaro. Menininko papuošalai iš gintaro bei tauriųjų metalų yra dinamiški, ekspresyvūs. Palangos gintaro muziejaus kolekcijoje saugoma per šešiasdešimtK. Simanonio juvelyrinių dirbinių. 1975 m.čia surengta jo personalinė kūrybos paroda. Dailininko kūriniainuo 1971 m.eksponuoti įvairiose šalyse: Čekijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Estijoje. 2012 m. juvelyro darbai papuošė Lietuvos paviljoną Pasaulinėje parodoje „EXPO-2012“ Pietų Korėjoje.

Dailininkas sukūrė daug dekoratyvinių metalo dirbinių interjerams. Paauksuoti šviestuvai, fasado detalės ir valstybės herbaspuošia Lietuvos prezidentūros rūmus. Autoriaus darbai plačiai pasklidę po visą pasaulį. 1986 m. popiežiui Jonui Pauliui II viešint Lenkijoje, jam buvo įteikta juvelyro sukurta paauksuota, gintaru išpuošta šv.Mišių taurė. 1972 m. 37-ojo JAV prezidento Richardo Niksonožmonai buvo įteikta K. Simanonio pagaminta paauksuota segė su gintarais, o šio menininko sukurtas sidabro vėrinys su gintaru yra Danijos karalienės Margaretės II papuošalų kolekcijoje.

 

 

TAMAROS BELECKAJOS GINTARO PAPUOŠALŲ PARODA 

,,ŽIEMOS NAKTIES SAPNAS"

Parodos veikimo laikas: 2015-12-04 - 2016-04-30

Parodoje „Žiemos nakties sapnas“ pristatomi Kaliningrado dailininkės Tamaros Beleckajos papuošalai iš gintaro. Menininkė jį derina su topazu, agatu, nefritu, ametistu, malachitu bei kitais akmenimis. T. Beleckaja savo papuošalus „konstruoja“ įvertindama mineralų ir gintaro plastiką, spalvą bei formą. Su metalu, popieriumi ar tekstile komponuojamas gintaras tarsi atgyja, išmaniai jungiamos skirtingos medžiagos susilieja į harmoningą visumą. Dailininkė sukuria nepakartojamus ritminius derinius, kuriuose išryškėja nuostabūs augaliniai motyvai. Parodoje lankytojams pateikiama ir keletas autorės drabužių dizaino pavyzdžių.

T. Beleckaja gimė 1959 m. spalio 24 d. 1981 m. baigė Minsko technologinį technikumą, įgijo dailininkės modeliuotojos specialybę, 2006 m. – Maskvos mados industrijų institutą bei Tarptautinę verslo ir vadybos akademiją. Pirmąją savo mados kolekciją sukūrė 1980-aisiais. 1988 m. įkūrė Mados teatrą, kuris 1996-aisiais išaugo į Mados namus. 2010 m. autorės kūrybiniame kelyje įvyko posūkis – T. Beleckaja pasinėrė į juvelyrikos meną. Menininkė sukūrė daugiau kaip tūkstantį papuošalų iš gintaro ir pusbrangių akmenų. Nuo 2011 m. dailininkė sėkmingai bendradarbiauja su Kaliningrado gintaro kombinatu. Pagal jos sukurtus etalonus papuošalai gaminami serijiniu būdu.

T. Beleckaja – įvairių konkursų ir festivalių Rusijoje bei užsienio šalyse dalyvė, laimėjusi ne vieną pagrindinį prizą. Dailininkės darbai dažnai eksponuojami Kaliningrado srities gintaro muziejuje – jame surengtos kelios personalinės parodos. Dalyvauja labdaros akcijose, veda užsiėmimus specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.

 


FELIKSO DAUKANTO RETROSPEKTYVA „ŠVYTĖJIMAS“

Parodos veikimo laikas: 2015-05-26 – 2016-06-01

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba

Felikso Daukanto (1915 -1995) kūrybos paroda skiriama įžymaus Lietuvos dizainerio ir juvelyro 100-sioms gimimo metinėms. Šiuo projektu ne tik įprasminamas menininko kūrybinis palikimas, bet ir aktualizuojama Lietuvos dizaino istorija, kadangi F. Daukantas padėjo pamatus nacionalinei dizaino mokyklai. Gintaro muziejuje saugoma didelė dalis F. Daukanto kūrybinio palikimo – sukaupta 338 eksponatai. Dailininko darbai eksponuoti visame pasaulyje (1967 m. – EKSPO-67 Monrealyje, 1970 m.- EKSPO-70 Osakoje, 1973 m. – Paryžiuje, Zalcburge, 1974 m. – Lince, Vienoje. Pasaulinėje parodoje EKSPO-2012 dailininko kūriniai demonstruoti Pietų Korėjoje (Lietuvos paviljonas buvo įvertintas Sidabro medaliu). Palangoje F. Daukanto personalinės parodos buvo surengtos 1975 ir 1995 metais. 1970 metais dailininkas sukūrė Palangos herbą, kuris, kiek pakoreguotas menininkės Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės, patvirtintas 1996 metais. 
Dailininkas pakeitė gintaro papuošalo sampratą, pasisakė prieš prigimtį žalojančius gintaro apdirbimo būdus. Jo dėka kito gintaro papuošalų dizainas bei medžiagiškumo samprata. Dailininkas kūrė ir odos bei metalo dirbinius, tačiau ypatingą reikšmę turi jo sukurti gintaro darbai. Jo papuošalų stilistika tapo pavyzdžiu kitiems dailininkams. Siekdamas atitrūkti nuo stereotipų šioje srityje, F. Daukantas pradėjo negatyvinę gintaro raižybą, gamino papuošalus iš unifikuotų detalių, tačiau didžiausią dėmesį skyrė natūralių gintaro savybių išryškinimui.
 
Felikso Daukanto biografija
 
Lietuvos dailininkas dizaineris, dizaino specialybės pradininkas Lietuvoje. 1947 m. Vilniaus dailės institute baigė skulptūrą. 1949–1961 m. dirbo Vilniaus „Dailės“ kombinate. 1961–1992 m. Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytojas, nuo 1979 m. profesorius. Lietuvos dailės institute įsteigė Pramonės gaminių meninio konstravimo katedrą (nuo 1987 m. Dizaino katedra), 1961–1985 m. jai vadovavo. Nuo 1950 m. dalyvavo dailės parodose, dažniausiai eksponavo gintaro dirbinius. Individualios parodos surengtos Palangoje (1974 m., 1995 m.), Vilniuje (1975 m., 1995 m.). Pagrindinės kūrybos sritys – gintaro papuošalai, pramoninė grafika, vizualinės komunikacijos.
 
 

PALANGOS GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ RŪMAI:

DIDIKŲ REZIDENCIJA, DAILININKŲ KŪRYBOS NAMAI, GINTARO MUZIEJUS

Parodos veikimo laikas: 2015-05-25–2016-06-01
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba

Parodoje pirmą kartą pilnavertiškai, vaizdžiai ir įtaigiai pateikiama ikonografinė medžiaga, atskleidžianti Palangos grafų Tiškevičių rūmų šimtametį likimą: 1897-1940 m. grafų vasaros rezidenciją, I ir II pasaulinių karų laikotarpį, pokario SSSR dailininkų kūrybos ir poilsio namus, Palangos gintaro muziejų. 

Rūmų projektą pagal grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių užsakymą sukūrė Berlyne gyvenęs vokiečių architektas Francas Heinrichas Švechtenas (Franz Heinrich Schwechten, 1841–1924). Slaptajame Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyve (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz) Berlyne 2006 metais buvo surasti 74 F. Švechteno sukurtų Palangos rūmų brėžiniai ir piešiniai.

Rūmų interjero dekoras buvo Švechteno projekto nuoseklaus įgyvendinimo rezultatas. Jis buvo suprojektuotas rokoko stiliumi, laikantis populiarios XIX a. pabaigoje schemos. Interjerą puošė vertingi meno kūriniai – skulptūros, paveikslai, gobelenai. Rūmuose buvo saugoma ir F. Tiškevičiaus archeologinio gintaro kolekcija.

1907 m. Tiškevičiai nusprendė prie rūmų pristatyti koplyčią. Ji suprojektuota prie šoninio vakarinio fasado, pratęsiant senąją verandą ir perdarant ją į jungiamąją patalpą, skirtą susisiekimui tarp valgomojo ir koplyčios. Statiniui Švechtenas suteikė aštuonbriaunio formą. Nuo šiaurės ir pietų suprojektavo gana didelius stačiakampius langus su trikampiais frontonėliais virš jų, o įžambiose sienose – nedideles ovalias angas. Netoliese esančio Birutės kalno papėdėje 1899 m. šiaurinėje Birutės kalno papėdėje grafas Feliksas Tiškevičius įrengė Lurdo grotą su Dievo Motinos statula, o parko centriniame parteryje pastatė Laiminančio Kristaus skulptūrą.

1916 metais Tiškevičiai vėl pasitelkė Švechteną rūmų perstatymui. Patys jie I Pasaulinio karo Palangoje negyveno, o laiką leido Antaninos brolių dvaruose Poznanės regione. Tiškevičiai nusprendė užsakyti projektą, ketindami išplėsti palėpę ir įrengti svečių kambarius. Projektas buvo parengtas, tačiau neįgyvendintas. Grįžę į Palangą, Tiškevičiai rado rūmus subombarduotus. Ypač nukentėjo koplyčia, į kurią pataikęs sviedinys apgriovė sienas ir gerokai apgadino interjerą.

1931 m. iš Tiškevičiaus buvo nupirktas jūros tiltas bei 11 ha parko ir miško, o 1933 m. Birutės kalnas ir 19,7 ha aplink jį žemės plotas 36-iems metams buvo perduotas Lietuvai pagražinti draugijai. Žemės reformos metu netekę dalies savo valdų, Tiškevičiai turėjo finansinių sunkumų. Nuo 1932 m. buvo vedamos derybos dėl rūmų ir parko pardavimo. 1937 m. Tiškevičių turtą tuo metu Palangoje sudarė rūmų ir parko kompleksas (rūmai, estrada, ūkvedžio, vairuotojo namai, ledaunė, arklidės, 2 daržinės, tvartas, oranžerijos), Kurhauzas, „Pajūrio“ restoranas, ligoninės pastatas, vasarnamiai „Danutė“ ir „Zbyšek“. Turtas buvo įvertintas 1 mln. litų.

1941 metų birželio 22 dieną vokiečių armijos 291 divizija užėmė Palangą. Karo metu Palangoje buvo apsistoję rusų jūrų aviacijos daliniai, kuriems vadovavo Josifo Stalino sūnus Vasilijus Stalinas. 1944 m. birželio mėn. Raudonajai armijai pradėjus puolimą Baltarusijoje, frontas priartėjo prie Lietuvos. 1944 metų spalio 10 dieną rusų daliniai užėmė Palangą. Per Antrąjį pasaulinį karą rūmai buvo stipriai nuniokoti.

1956 m. rūmai restauruoti pagal architekto Alfredo Brusoko projektą. Pastate įsikūrė ir keletą metų veikė Lietuvos Dailininkų sąjungos kūrybos namai, kuriuose dailininkai ir gyveno, ir dirbo. 1957 metų sausio pradžioje įvyko Palangos kūrybos namų atidarymas. Pirmosios 40 dailininkų grupės vadovas buvo žymus lietuvių dailininkas Antanas Žmuidzinavičius.

Palangos gintaro muziejus Tiškevičių rūmuose įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 dieną. Muziejaus įkūrimą inicijavo ir kaupti eksponatus pradėjo buvęs Lietuvos dailės muziejaus direktorius Pranas Gudynas, o pirmąją ekspoziciją sukūrė ir iki šiol ekspozicinius (sukurtos šešios gintaro ekspozicijos) bei tiriamuosius darbus tęsia ilgametis muziejaus vadovas Romualdas Budrys. Muziejaus rinkiniuose sukaupta per 30 tūkstančių eksponatų, tarp jų – apie 15 tūkstančių inkliuzų kolekcija, kuri yra viena didžiausių ir moksliniu požiūriu vertingiausių pasaulyje. Lietuvos dailės muziejus jau 50 metų renka, saugo, eksponuoja, rengia parodas, atlieka mokslinius gintaro tyrimus, konservuoja bei restauruoja gintaro eksponatus. Tiškevičių rūmų erdvės yra visada atviros mokslinės minties, poetinio žodžio ir klasikinės muzikos sklaidai.

 

 

 

Pagrindinis