Architektas Francas Švechtenas (Franz Heinrich Schwechten) (1841–1924)
 

F. H. Švechteno biografija

Francas Heinrichas Švechtenas – vienas garsiausių vokiečių XIX a. pab.–XX a. pr. architektų. Tai nurodyta ir 1998 m. Štutgarte išleistoje Pero Zietso (Peer Zietz) monografijoje apie F. H. Švechteną. Šiame leidinyje paskelbtas paties architekto sudarytas jo kūrinių sąrašas, kuriame yra ir Palangos grafų Tiškevičių rūmai.
F. H. Švechtenas gimė 1841 m. rugpjūčio 12 d. Kiolne (Vokietija). Ten jis lankė Frydricho Vilhelmo gimnaziją ir buvo Berlyno katedros architekto Juliaus Radšdorfo (Julius Ratschdorff) (1823–1914) mokinys.
1861–1862 m. studijavo Berlyno architektūros akademijoje. Baigęs studijas dirbo vadovaujamas Frydricho Augusto Štiulerio (Friedrich August Stüler, 1800–1865).
Būdamas 28 metų amžiaus sukūrė Prūsijos parlamento pastato projektą ir laimėjo Berlyno architektų sąjungos įsteigtą Šinkelio premiją. 1869–1870 m. lankėsi Italijoje.
Pirmasis didelis ir reikšmingas architekto darbas buvo Berlyno Anhalto geležinkelio stoties (pastatyta 1875–1880 m.) projektas. Jį įgyvendinus, architektas pradėjo sulaukti daug užsakymų. 1885 m. F. H. Švechtenas tapo Menų akademijos, 1889 m. – Architektūros akademijos, 1888 m. – Karališkos architektų tarybos nariu. Šiuo laikotarpiu architektas apdovanotas IV klasės Raudonojo erelio ordinu, III klasės Karūnos ordinu, Liūto ordinu bei I klasės Riterio kryžiumi su ąžuolo lapų vainiku.
Labiausiai F. H. Švechtenas išgarsėjo kaip bažnyčių projektuotojas. Berlyne pastatytos vėlyvojo romaninio stiliaus lotyniško kryžiaus formos Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčia ir Anhalto geležinkelio stotis priskiriamos šio autoriaus žymiausiems darbams. Pastačius Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčią, F. H. Švechtenui buvo suteiktas slaptojo architektūros patarėjo vardas, jis tapo Vokietijos Architektūros akademijos profesoriumi. 1914–1917 m. buvo Menų akademijos prezidentas.
F. H. Švechtenas, veikiamas istorizmo ir modernizmo srovių, savo kūrybinius sugebėjimus atskleidė projektuodamas ir daugelį industrinės paskirties objektų. Dalis jų buvo pastatyta jau F. H. Švechtenui mirus, tuo rūpinantis Peteriui Berensui (Peter Behrens, 1868–1940). F. H. Švechtenas mirė Berlyne 1924 m. rugpjūčio 11 dieną. Jis palaidotas senosiose Šionebergo (Schöneberg) kapinėse.

F. H. Švechteno archyvas

F. H. Švechteno archyvas saugomas Slaptajame Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyve (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz) Berlyne. Šiame archyve suformuotame Franco Heinricho Švechteno fonde yra dauguma šio architekto sukurtų Palangos rūmų brėžinių ir piešinių. Šių vertybių rinkinį sudaro 74 originalūs techniniai projektai ir eskizai. Tikėtina, kad jų buvo daugiau, nes dalis projektų yra numeruoti, o vienas jų pažymėtas 116 numeriu. Lietuvoje apie Vokietijoje saugomus Palangos rūmų brėžinius ir piešinius sužinota 2006 metais. Projektus pirmoji išsamiai tyrinėjo dr. Malgožata Omilanovska (Małgorzata Omiłanowska). Iš dokumentų matyti, kokia buvo pirminė Palangos rūmų projekto užsakovo grafo Felikso Tiškevičiaus rūmų ansamblio koncepcija.
Statant rūmus ir kuriant parką ne visus Palangos grafo ir menininkų – F. H. Švechteno ir parkų architekto Eduardo Fransua Andrė – sumanymus pavyko įgyvendinti. Iki mūsų dienų išsaugoti Palangos rūmų sodybos visumos elementai ir išlikę projektai atskleidžia vieną originaliausių privačių statybinių sumanymų Lietuvoje, realizuotų XIX ir XX amžių sandūroje.
Pagrindinis