Feliksas Tiškevičius (1870–1932)
Palangos grafas Feliksas Tiškevičius (1869–1933). Nuotrauka iš Kretingos muziejaus rinkinių Palangos grafo Felkso Tiškevičiaus žmona Antanina Antanina Koržbok-Loncka (1870–1952. Nuotrauka iš Kretingos muziejaus rinkinių
Feliksas Tiškevičius (1870–1932)
Po grafo Juozapo Tiškevičiaus jaunesniojo mirties, Palangos dvaras ir jam priklausiusios žemės 1891 m. Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sūnui Feliksui. Jis Palangą valdė 1891–1940 metais. Feliksuiirjožmonai Antaninai Koržbok-Lonckai (1870–1952) patiko vaizdinga, prie jūros esanti Palanga ir jos apylinkės, todėl nutarė čia įsikurti. F. Tiškevičius vietinių vadintame „Birutės“ miške 1897 m. pastatė puikius neoklasicistinius rūmus ir įrengė juos supantį mišraus stiliaus parką.
F. Tiškevičius, tęsdamas savo tėvo pradėtus darbus, toliau kurorto įrenginių parke statė poilsiui pritaikytas vilas, įrengė artezinį šulinį, atidarė krautuvę, pastatė Kurhauzo mūrinę dalį, kuri buvo prijungta prie jo tėvo pastatytos medinės. Tuo metu Kurhauze veikė viešbutis, skaitykla, biliardinė ir kazino. Grafas XIX a. pab. pastatytuose naujuosiuose dvaro rūmuose saugojo savo surinktą unikalią senovės gintarinių papuošalų kolekciją, kuri aukštai buvo įvertinta 1900 m. Paryžiuje vykusioje parodoje. Šią kolekcija 1936 m. grafienė Antanina Tiškevičienė padovanojo Kretingos muziejui. Dabar ji eksponuojama Palangos gintaro muziejuje. Grafų šeima buvo pagrindiniai naujos Palangos bažnyčios fundatoriai, suteikė patalpas „Saulės“ draugijos mokyklai, dovanojo pastatą Palangos gimnazijai. Feliksas ir Antanina Tiškevičiai susilaukė dešimties vaikų. Paskutinis palikuonis – Alfredas Tiškevičius (1913–2008). Jam 1997 m. buvo suteiktas Palangos garbės piliečio vardas. A. Tiškevičius mirė 2008 m. liepos 10 d. Varšuvoje. Tų pačių metų rugpjūčio 10 d. jo palaikai atgulė Palangos senosiose kapinėse.
Pagrindinis