Gintaro ekspozicija
Palangos gintaro muziejaus ekspozicijoje – apie 5 000 eksponatų. Jos pradžioje lankytojams pateikiama informacija apie gintaro susidarymą. Eksponuojamos įvairios gintaro morfologinės formos – lašai, varvekliai, kamieninio ir gruntinio gintaro gniutulai. Vitrinose – daugiau negu 70 unikalių gintaro gabalų, vertinamų ne tik dėl įspūdingo jų dydžio (pats didžiausias – vadinamasis „Saulės akmuo“ – sveria 3 524 g), bet ir dėl formų, spalvų niuansų, gintaro paviršiuje esančių atspaudų. Visa tai – neįkainojama mokslinė medžiaga, liudijanti apie gintaro susidarymo metu (eoceno laikotarpyje) Žemėje buvusias klimato sąlygas, florą ir fauną.
Palangos gintaro muziejuje yra surinkta viena iš didžiausių ir moksliniu požiūriu vertingiausių inkliuzų kolekcijų pasaulyje (iš viso apie 15 tūkstančių objektų). Vitrinose, kuriose eksponatus galima apžiūrėti pro padidinamuosius stiklus, yra pristatomi patys įdomiausi muziejaus turimi gintaro inkliuzų pavyzdžiai, tarp jų ir vienas rečiausių pasaulyje eksponatų – prieš daugelį milijonų metų į gintarmedžio sakus patekęs driežiukas (lot. lacertidae).
Ekspozicijoje rodomi ir unikalūs muziejaus archeologinio rinkinio eksponatai: neolito laikotarpio gintaro žaliava, gintaro dirbiniai, kuriuos archeologė dr. R. Rimantienė rado tyrinėdama Šventosios neolito laikotarpio stovyklų kompleksą. Eksponuojamos ir Juodkrantės gintaro dirbinių (204 vnt.) kopijos. Tai vadinamoji Richardo Klebso kolekcija, surinkta 1862–1899 m. Kuršių marių įlankoje, vokiečių firmai „Stantien und Becker“ kasant gintarą. Šie dirbiniai yra vertingi taikomosios dailės kūriniai ir kartu atspindi neolito laikotarpio Baltijos jūros pakrantėse gyvenusių žmonių pasaulėžiūrą.
Unikalūs akmens ir bronzos laikotarpio gintaro dirbinių pavyzdžiai pateikiami vitrinose, kuriose eksponuojamas „Palangos lobis“ – gintaras, kurį XX a. pr. kasant durpes pajūrio pelkėse surinko grafas Feliksas Tiškevičius. Muziejaus archeologijos salėje lankytojai taip pat supažindinami ir su geležies amžiumi datuojama archeologine medžiaga iš pajūrio kapinynų bei gintaro prekybos keliais.
Tokie eksponatai kaip gintaru inkrustuota barokinė monstrancija iš Sedos bažnyčios, XVI–XVII a. gintaro altorėlis, priklausęs senajai Tytuvėnų bažnyčiai, ir kt. liudija apie to laikotarpio gintaro apdirbimo gildijų narių meistriškumą.
Lankytojai turi galimybę susipažinti ir su XVIII a. pab. Palangos gintaro dirbtuvės gaminiais (tuo laikotarpiu palangiškių pagaminta produkcija sudarė didelę dalį Rusijos gintaro pramonės gaminių).
Ekspozicijoje pristatoma ir XIX a. pab. gintaro apdirbimui naudota įranga, tuo laikotarpiu V. Žiliaus pagamintos gintaro apdirbimo staklės. Gausu ekspozicijoje tarpukario metais Palangos gintaro apdirbimo meistrų sukurtų gintaro dirbinių pavyzdžių.
Daug vietos ekspozicijoje skirta XX a. II p. gintaro meistrų bei profesionalių dailininkų kūrybai. Pateikiama visa gintaro papuošalų paletė – nuo serijinių XX a. 6–8 deš. dirbinių iki savo kūryba Lietuvą plačiai pasaulyje garsinančių žinomų autorių kūrinių. Muziejus yra sukaupęs ir ekspozicijoje pristato turtingas Reginos Andriekutės, Jono Liukaičio, Elenos Augaitytės, Dionizo Varkalio, Onos Katkienės, Joanos Martinkienės, Alfredo Jonušo, Irenos ir Felikso Pakutinskų bei kitų gintaro meistrų dirbinių kolekcijas. Ekspozicijos dalyje, kurioje rodomi profesionalių dailininkų sukurti darbai, galime susipažinti ir su gintaro apdirbimo raida Lietuvoje XX a. II pusėje. Šio laikotarpio profesionalių dailininkų kūrybą reprezentuoja Felikso Daukanto, Kazimiero Simanonio, Petro Balčiaus, Birutės Stulgaitės kūriniai.
Muziejuje veikia UAB „Gintaro pasaulis“ gintaro salonas, kuriame lankytojai gali įsigyti juvelyrų sukurtų dirbinių iš gintaro, mokslininkų sertifikuotų Baltijos gintaro inkliuzų, kitų suvenyrų, kurie primins šį apsilankymą muziejuje.
Pagrindinis